brùčyti, -ija, -ijo, brūčyti
1. versti daug dirbti, kamuoti: Aš brūčiju jį, t. y. varau ant darbo par daug.
2. daug dirbti, plušėti: Jis pinigų gali turėti – brùčija brùčija.
3. sunkiai nešti: Brūčyk akmenį.
4. sunkiai kišti, murdyti: Nebrùčyk kaip pakliuvo, gražiai kišk. Kur čia brùčijies – matai, kad nėr vietos.
įbrùčyti. sunkiai įkišti, įgrūsti: Pasiuvo trinyčius tokioms siauroms rankovėms, kad vos ranką įbrùčijau.
išsibrùčyti sunkiai išsisprausti: Per žmones vos išsibrùčijau pečiais an orą. Kiaulė pro vartus išsibrùčijo.
nubrùčyti. nuvaryti, nukamuoti: Nubrùčysi arklius par žiemą, pavasarį nė dirbt negalėsi.
prasibrùčyti prasibrauti, prasigrūsti: Prisikimšę žmonių prie durų, vos prasibrùčijau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.