.
čečiúoti, -iúoja, -iãvo.
1. kapoti, kramtyti: Pelės čečiúoja grūdus. Kad čečiúoja vaikai žirnius, kaip girnom! Žąsys pjautinas jau avižas čečiúoja. Kad pelės rugių prėsle nečečiuotų, reikia klojimo kampe padėti akmenį. lesti: Žvirbliai vyšnias čečiúoja.
2. čaižyti, plakti: Botagu čečiúoti.
3. gaišti, knebinėti: Gana tau su lėlėm čečiúotis, eik į darbą.
4. turėti negyjamą žaizdą, ją raišioti: Koją kai ažusėtrijo, tai pusę metų čečiavaus.
nučečiúoti. nukirpti: Jau visas aveles nučečiãvo.
pačečiúoti. paknebinėti: Nusimušei pirštą, tai dabar pačečiúosi beraišiodamas.
prasičečiúoti pragaišti, prasiknebinėti: Prasičečiavaĩ visą dieną nieko neveikdamas.
pričečiúoti
1. privalgyti: Šiandiej aš taip pričečiavaũ.
2. primušti: Taip pričečiãvo, kad visas buvo kruvinas.
3. privargti su žaizda, jos raišiojimu: Kaip įsikirtau koją, tai su ta žaizda prisičečiavaũ lig pavasariui.
sučečiúoti. sukapoti, sugraužti: Kralikai per pusvalandį visus kopūstlapius sučečiãvo. Pelės šiaudus sučečiãvo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.