.
čer̃kšti, čer̃škia, čer̃škė.
1. čirkšti, čirpti, svirpti. Šarka čer̃škia, bus svečių. Čerškia paukštis, gindamas savo lizdą. Kurapka vis čerkšdamà pakilus tik vėl plept ant žemės. Bemiegė griežlė nuščiuvo čerkšti. Žiurkė čer̃škia čir čir čir. Žiogų brigados čerškia pakluonėse, soduos, javuos. Čerškì kai pereklė višta. Ar nenustosi nečer̃škus lyg medšerkė! Ko čerškì kai varlė prislėgta? Čer̃škia priešais kaip šeškas spąstūse.
2. piktai rėkti, bartis: Klausykimės, ko anie taip čer̃škia – bene muštis pradės? Tik čer̃škia, tik dėbsi.
3. girgždėti, čypti: Pjaunant pjūklas smarkiai čerškė. Siuvama mašina kad čer̃škia, reiks pataisyti. cypiant važiuoti: Kaip sušąla ežeras, tai tik čerškiam per ledą.
4. degant, svylant šnypšti, spirgėti. .
nučer̃kšti, nučer̃škia, nùčerškė. nupjauti čerškiant: Su mašina greit nùčerškė avižas.
sučer̃kšti, sučer̃škia, sùčerškė.
1. surikti, sučirkšti: Sùčerškė žiurkė. Šarkos sučerškė.
2. subarškėti, sužvangėti: Tik sùčerškė, kap bambardavo.
užčer̃kšti, užčer̃škia, ùžčerškė. pradėti piktai rėkti, bartis: Staiga iš kažkur atsiradusi užčerškia garsi miestelio davatka.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.