čirškė́ti, čìrška, -ė́jo. čirkšti:
1. Strazdai tik čìrška vyšniose. Žvirblių būrys pakilo ir čirškėdamas nusileido ant tvoros.
2. Kaip tik pasakiau, tuoj pradėjo marti čirškė́t. Ko tu taip čìrški, manai didelis ponas!
3. Duoną prastai sumalė, vienas smėlis, čìrška tarp dantų.
4. Čìrška langinyčios – nebešals. Ko jis čìrška, tas suolas. Kai tu ejai per seklyčią, bateliai čirškėjo. Buvo šalta, čirškanti diena. Rogės čìrška per tokį šaltį. Nevaikščiok be reikalo per čirškantį sniegą apie avilį.
5. čirkšti 8: Lašiniai čìrška. Taukai čirškė́jo ant skaurados. Jau obuolys čìrška (kepa) . Ne dėl tavę čirška gaidžio žarnos.
nučirškė́ti. nučiulbėti: Žvirbliai jam nučirškėdavo ir tas poilsio valandas, kurios atlikdavo nuo Barbelės.
sučirškė́ti
1. sučirkšti 1: Žvirblys sučirškėjo. Viščiukas sučirškėjo.
2. sudegti: Tik prikišk degtuką – tuojau sučirškės plaukai. Kad tu sučirškė́tum!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.