čyrúoti, -úoja, -ãvo. čirúoti.
1. girgždėti: Langinės čirúoja. Patepk siečkarnią – jau čirúoja.
2. (prastai) griežti: Ką čyrúoji teip – jei grieži, tai griežk! Muzikantas atsisėdęs ir čyrúoja. Čyrúoja kaip žiogas.
3. čirenti, čiulbėti: Vieversėlis pačioj pažemėj čirúoja – šalta dar. Vieversys pavasarį čyrúoja.
4. neaštriu įrankiu pjauti, dzyruoti: Tai ilgai judu čyrúojata tą medį! Pjauk kap reikiant, ką čia čyrúoji!
nučyrúoti. nupjauti, nudzyruoti: Tai peilis, vos šniūrą nučyravaũ!. Eisiva ir nusičyrúosiva porą kurpmedžių.
pačyrúoti
1. prastai pagriežti: Užsimanė ant armonikėlės pačyruoti.
2. nučyruoti: Šiaip teip pačyrãvova tą medį!
prisičyrúoti užtenkamai čyruoti, prisičiulbėti: Vyturas prisičyruoja ik valiai.
sučyrúoti
1. sugirgždėti: Ir sučiruoja paliūnėje žilvičiai.
2. supjauti, nudzirinti: Sučyrãvova kelis tvorgalius, tam kartui užteks.
užčyrúoti. pradėti čyruoti, čiulbėti: Aukštai vyturys užčyravo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.