dìčnyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo).
1. lupti, mušti, dyžti: Dìčnyti yra plakti, dyžti.
2. varginti, kamuoti: Tas ūktveris dìčnyja šeimyną, varo prie sunkių darbų be atlydos. Taip dičnydamosi (sunkiai dirbdama) trūkį gali gauti.
nudìčnyti. nužudyti: Nudìčnyti žąsytį, t. y. nukavenčyti, nužudyti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.