dundénti, -ẽna, -ẽno
1. griaudėti, grumenti: Perkūnija dundena, t. y. grumena. Mat dundẽna griaustinis. Jau tik truputį griausmas dundẽna.
2. tyliai dundinti, belsti: Klauso, kad už sienos kas dundẽna. Baltrus atšlepseno, dureles dundeno. Atsilošė ir dundeno kulnimis į grindis. Kiti dundeno kumštimis į sieną.
3. šnekučiuoti, plepėti: Pašaly sėdusios mergos dundena, t. y. šneka. Gi ką dirbsi vakare – dundẽnam sau susėdę. | Kažką rėkė Juoziokas, dundeno ramus Kazimiero balsas.
išdundénti. su triukšmu išnešti: Kap tik prieinu in tą žodį, tai mañ' velniai iš tos pirkios ir išdundẽna.
nudundénti
1. nugriausti: Tuo šonu nudundẽno nudundẽno.
2. nutrenkti: Tavo brolį dundulis nudundẽno.
padundénti. pabelsti: Tik padundẽno į lakteles, tuoj pradėjo bitės lįsti. Jis padundeno į duris, bet niekas neatsiliepė.
pradundénti. dundenant praeiti: Pro pat langą pradundeno sunkūs reti žingsniai.
sudundénti
1. sugriausti: Tik sudundẽno, išlėkiau iš gryčios – lietus.
2. imti dundenti, belsti: Pakėlęs lazdą, sudundeno į duris. Užpakaly manęs smarkiai sudundeno ratai.
3. sudrebinti: Ilgas prekių traukinys sudundendavo žemę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.