dvoklinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. dvoklinti: Gana dvoklinė́t, eik darbo dirbt. Ko tu ten dvoklinė́ji, ar darbo nebeturi? Visi miega, o jis atsikelia ir dvoklinė́ja pakampiais. Tokis piemuo dvoklys: dvoklinė́ja dvoklinė́ja, žioplinėja žioplinėja po ėglius, o karvės neregi.
išdvoklinė́ti. išvaikščioti kaip kvailam: Visus kalnus išdvoklinė́jai, o karvės ir nepamatei.
nudvoklinė́ti. nudvoklinti: Da tas dvoklys kažne kur nudvoklinė̃s.
pridvoklinė́ti. privaikščioti kaip kvailam: Per sapną visur pridvoklinėji.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.