gárginti, -ina, -ino.
1. varginti, engti: Ponas galžuda gárgina žmogų, t. y. dovija, smaugia.
2. pilti, kliukinti: Pijukas gárgina į dantis arielką, t. y. pila.
išgárginti. su triukšmu išgabenti, išvežti: Ans žąsis į turgų išgárgino.
nugárginti.
1. su triukšmu nugabenti, nuvežti: Ledva nugárginau tą varlę. lig ežės.
2. mirtinai nugirdyti: Ana džiaugtųs, kad tą juodraganį kas nugárgintų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.