gãrinti, -ina, -ino
1. varyti, leisti garą; laikyti garuose: Juk ir jų žemelė greitai sugeria drėgmę ir veikiai ją garina. Gãrink dantį su drigniu, kad gelia, t. y. garą leisk. Mazgoja karštu vandeniu arba garina karštoje pirtyje. Gãrinti sūrymą. Negãrintos bulvės yra patilžusios. Vyras pirtyje gãrinas, t. y. ant garo stovi, garą leidžia.
2. pūsti: Vėjas be paliaubos gãrino.
3. eiti: Par laukus gãrinau, t. y. par vėjį ėjau ir ant atgaro (atgaros) stovėjau.
4. deginti: Mulkis gal gãrinti namus, t. y. sudeginti.
5. marinti: Jau bobos Jonienę gãrina.
apgãrinti.
1. apsvaiginti: Apgarinti save alkolio nuodais.
2. smalkėmis apnuodyti: Apgãrino galvas.
atgãrinti. garais atšutinti, kad atsiklijuotų: Atgarino vokus ir skaitė.
išgãrinti
1. padaryti, kad išgaruotų, išdžiovinti: Pirtį išgãrinti yra garą išleisti lauk. Virino virino ir išgãrino vandenį. Atrodo, kad girtuokliams visą tvaiką siuvėjo dainos išgarino. Saulė karštais spinduliais išgarins jūsų ašaras. Išgarindami pastebime spirito drumzlingumą. Vištų spitrumą galį išgãrinti (garais išgydyti) .
2. garais iššutinti: Marškinius reik pirtė [je] išgãrinti. Išsigãrinau ir patalus pirty. Lipk ant plautų išsigãrinti ir nusiperti.
3. išvyti: Pašnekėk dar, tuoj tave išgãrinsiu laukan.
nugãrinti
1. leisti nusigaruoti: Mėsą iškepę, tuotarp nugarinę, nuo iešmo numovė.
2. nueiti, nukeliauti: Tai ne juokai prieš tokį vėją nugãrinti.
pagãrinti. sudeginti: Ko nepagãrino mano namus, t. y. sudegino.
prigãrinti. prileisti garų: Kai prisgrūda daug žmonių [pirtin],
tai labai prigãrina. Prisigãrinę trobą, nė žmogaus nebmatyti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.