x
nugarmė|ti, nugarma (nugarma), nugarmėjo
1. su triukšmu nubėgti: Laiptais nugarmėjau žemyn.
2. nugrimzti, nuskęsti: Po ledu nugarmėti Kibiras nugarmėjo į šulinį. nugarmėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.