nugeln|yti, nugelnija, nugelnijo
1. tarm. nupliekti, nučaižyti: Paėmęs rykštę, nugelnysiu.
2. šnek. smarkiai ką padaryti (ppr. nuginti, nuvaryti): nugelnijo karves į ganyklą. nugelnijimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.