.
glū̃šinti, -ina, -ino
1. glušinti 2: Ar nūnai eisim glū̃šint žuvų?
2. glušinti 3: Usnes labai glū̃šina javus.
apglū̃šinti. apglušinti:
1. Tik apglūšinai mane savo riksmu. Traukinys kap surėkė, net mane apglū̃šino.
2. Davė pačiai ausin, ir ta apglū̃šinta nugriuvo an žemės.
nuglū̃šinti. užguiti, užtrenkti: Jų marti visai nuglū̃šinta.
priglū̃šinti. priglušinti 1: Perkūnas jį tep priglū̃šino, kad jis valandą neatsikvošėjo. Nušaut nenušauna, bet daug balsu priglū̃šina.
užglū̃šinti. nustelbti: Bijūnai užglūšino razetas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.