.
griáudėti, -ėja (griáusti), -ėjo.
1. griausti: Perkūnas griáusti. Pereitą naktį griáudėjo ir trankėsi. Kad tave perkūnas trenktų negriaudėjęs!
2. trenkti, aidėti, sklisti didžiam garsui: Pykši ir griaudėja sviediniai. Ūžė mokykla, klegėjo gatvė ir griaudėjo būgnas.
3. smarkiai šaukti: Senis visais perkūnais pradėjo griaudėti namuose.
nugriáudėti.
1. griausmui nueiti: Kraštais nugriáudėjo, ale pas mum nelijo. Girdėjau, kap šiandien nusigriáudėjo.
2. nuaidėti, nutrinkėti: Jau keliasi saulė pro mėlyną klonį, nugriaudėjo kalnais verpetai raudoni.
sugriáudėti.
1. sugriausti: Sugriáudėjo vakaruos – kad tik nebūt lietaus.
2. smarkiai suaidėti: Staiga sugriaudėjo nuo stalo moteriškas balsas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.