gùlinti, -ina, -ino. gulėti, gulti.
1. leisti gulėti, leisti miegoti: Aš svečius gùlinu, tepaguli per valandą. Niekas manęs negùlino, jei ir sirgau kada. Išėjus į žmones, niekas negulins iki priešpiečių. Juk anus dabar trobo [je] gùlina (duoda vietą gulėti) . Ligonis su kiaurine žaizda reikia gulinti. Par dienas gùlina (verčia gulėti) karves – ką anos duos daug pieno.
2. duoti pailsėti (žemei), nedirbti: Gulinama, ilsinama žemė su dobilais.
atgùlinti. leisti kurį laiką gulėti be darbo: Atgùlinta žemė yr toki pat gera, kaip jei nustovinta.
išgùlinti. leisti ilgai gulėti, išlepinti: Išgulinta, išlepinta mergė vadinos švitrė, arba saulės rožė.
nugùlinti.
1. leisti nugulėti: Pievas nugùlina vandeniu, kad želtų geresnė žolė.
2. paguldyti: Nugulinsiu vaikus ir pati gulsiu.
pagùlinti.
1. pakloti, pakraikstyti: Pagùlinti linus.
2. palikti gulėti: Tvankos pievose vandenį pagulinę, sėjom miežius į paliktą pievo [je] dumblą.
pérgulinti. duoti nakvynę: Tą žmogų jug tu gali párgulinti šią naktį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.