.
gur̃gti, -ia, -ė. gurkti: Tokie gardūs blynai, tik gur̃k. Degtinę ans gurga kaip vandenį. Tas kumelys gur̃gia, žinda tą kumelę.
išgur̃gti, -ia, ìšgurgė. godžiai išgerti, išryti: Visą puodynę rūgpienio ìšgurgė. Vienu gurkšniu gur̃gdamas ìšgurgė žentas alų, t. y. išgėrė. Žąsys išgur̃gs grūdus.
nugur̃gti, -ia, nùgurgė.
1. nuryti: Nùgurgiau kaip žalią kiaušinį.
2. pavogti: Tik va, pasistačiau, ir ant tų pačių pėdų nùgurgė.
prigur̃gti, -ia, -prìgurgė
1. priryti: Prìgurgiau baltos duonos kaip žąsinas kleckų. Vakar visi prìgurgėm virtinių. Karvės jau prigurgė ir sustojo.
2. pripasakoti, prišnekėti: Petras jam visokių niekų prìgurgė.
sugur̃gti, -ia, sùgurgė.
1. suryti: Sùgurgiau visas slyvas. Paduok žąsiukam žolės, a matai sugur̃gs.
2. prastai suverpti: Tokia verpėja sùgurgė linus kaip bjauriausias pakulas.
3. suvežti, sugabenti: Ten visi mūsų daiktai sùgurgta.
užsigur̃gti, -ia, užsìgurgė užsigerti: Duok užsigur̃gti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.