nugurti

gùrti, gū̃ra (-sta), -o.

1. trupėti, smulkėti, byrėti: Duona gùrsta, jei kapliu peiliu rieki. Sausa žemė gū̃ra, molis gū̃ra.

2. silpnėti; nykti, tižti, glebti; irti: Vėjas pradeda gùrti, rimti. Žmogus gùrsta nu ligos. Minkštas arklys veikiai gursta. Josios kūnas gū̃ra, t. y. kraujas pasenka, raumens sukrinta. Sniegas gùrsta nuo lietaus. Gūra senasis patriarchalinis mūsų prieškarinio sodžiaus pasaulis. krikti, sklaidytis: Vokyčiai, negalėdami į pilį įsikarti, pradėjo gurti. Žemaičiai neguro nė į neprietelių pilis graudamies. Vienok eilės totorių gurti pradėjo ir šalin skrieti.

3. pavargti, pailsti: Šis arklys greitai gùrsta.

4. bėgti, grūstis: Gū̃ra vanduo pirm valties, t. y. guruliais eina.

5. skambėti, spengti: Gursta ausys.
išgùrti.

1. iškrikti, išsisklaidyti: Išgurusius vienus vokyčiai iškirto, kitus per upę plaukančius nuskandino.

2. ištižti, išglebti: Ans klakso saulė [je] išgùręs. Šiandieną esu visai išguręs. Paliksi išgùręs nu degtinės. Žąsytis, iš kiauto išrietėjęs, yra išgùręs, suvargęs, silpnas. Po padiegimo kaip išgùro daržai, dar ir dabar neatsikėlė.

3. išvargti: Rugius pjaudamas, visiškai išgùrsti.

4. staiga išbėgti: Išgąsčio perimti gyventojai išguro iš namų. Visi, kas gyvas, išguro iš klojimo į kiemą. Saulės atokaiton pirmieji išgurdavo vaikai.
nugùrti. nuskursti, sumenkėti: Jei blogas pavasaris paturės, nugur̃s rugiai.
pagùrti.

1. pasilpnėti: Vėjas pagùrsta. Audra paguro, pradėjo šviesti saulutė. Pagùro (pakrypo) mano grytelė. Pasenau, pagurau (sulinkau), vaikelius augindama. Ir batviniai per tokius karščius pagùro. Kiti, nuo alaus ar kaitros pagurę, snaudė. Durk durk, nepagùrk. Širdis jau pagùrus.

2. pavargti: Aš paguráu, kol mėšlų valktį primečiau. Antanas, šieną pjaudamas, greit pagùro. Jei pagùrs arkliai, pasišersiu. Taip pagùrusius arklius į dirvą nestatysi (neisi jais arti) .
pérgurti. per daug nusilpti: Párguręs buvo jau senis, o dar kakle gargulį turėjo, ir mirė.
prigùrti. prišilpti, pritilti: Vėjas prigùro vakarop, bet vilnys nemažėjo.
sugùrti.

1. subyrėti, sunykti: Auštant suguro mūrai granito, trupa nuo smūgių tvirtovė. Sugùrusi duona. Laivelis buvo siauras ir suguręs. Sniegas sugùrsta, kad yra atlydis, atdrėkis.

2. susilpnėti, susitraukti: Jis buvo dar labiau sulysęs, dar labiau suguręs. Aš šiandien visiškai suguręs. Par tus karščius žmogus pasidarai visai sugùręs. Jo ir pečiai jau suguro. Priš lytų yra kaulai sugurę (aptingę) . Senas jau senukas, susguręs (sulinkęs) vaikšto nuo rūpesčių ir vargų.

3. pavargti: Kodėl šiandien toks sugùręs atrodai?

Įrašas
Paaiškinimas	<b>gùrti, </b>gū̃ra (-sta), -o. <br/>1. <span class="explanation">trupėti, smulkėti, byrėti: </span> Duona gùrsta, jei kapliu peiliu rieki. Sausa žemė gū̃ra, molis gū̃ra. <br/>2. <span class="explanation">silpnėti; nykti, tižti, glebti; irti: </span> Vėjas pradeda gùrti, rimti. Žmogus gùrsta nu ligos. Minkštas arklys veikiai gursta. Josios kūnas gū̃ra, t. y. kraujas pasenka, raumens sukrinta. Sniegas gùrsta nuo lietaus. Gūra senasis patriarchalinis mūsų prieškarinio sodžiaus pasaulis. <span class="explanation">krikti, sklaidytis: </span> Vokyčiai, negalėdami į pilį įsikarti, pradėjo gurti. Žemaičiai neguro nė į neprietelių pilis graudamies. Vienok eilės totorių gurti pradėjo ir šalin skrieti. <br/>3. <span class="explanation">pavargti, pailsti: </span> Šis arklys greitai gùrsta. <br/>4. <span class="explanation">bėgti, grūstis: </span> Gū̃ra vanduo pirm valties, t. y. guruliais eina. <br/>5. <span class="explanation">skambėti, spengti: </span> Gursta ausys. <br/><b>išgùrti</b>. <br/>1. <span class="explanation">iškrikti, išsisklaidyti: </span> Išgurusius vienus vokyčiai iškirto, kitus per upę plaukančius nuskandino. <br/>2. <span class="explanation">ištižti, išglebti: </span> Ans klakso saulė [je] išgùręs. Šiandieną esu visai išguręs. Paliksi išgùręs nu degtinės. Žąsytis, iš kiauto išrietėjęs, yra išgùręs, suvargęs, silpnas. Po padiegimo kaip išgùro daržai, dar ir dabar neatsikėlė. <br/>3. <span class="explanation">išvargti: </span> Rugius pjaudamas, visiškai išgùrsti. <br/>4. <span class="explanation">staiga išbėgti: </span> Išgąsčio perimti gyventojai išguro iš namų. Visi, kas gyvas, išguro iš klojimo į kiemą. Saulės atokaiton pirmieji išgurdavo vaikai. <br/><b>nugùrti</b>. <span class="explanation">nuskursti, sumenkėti: </span> Jei blogas pavasaris paturės, nugur̃s rugiai. <br/><b>pagùrti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasilpnėti: </span> Vėjas pagùrsta. Audra paguro, pradėjo šviesti saulutė. Pagùro <span class="explanation"> (pakrypo) </span> mano grytelė. Pasenau, pagurau <span class="explanation"> (sulinkau), </span> vaikelius augindama. Ir batviniai per tokius karščius pagùro. Kiti, nuo alaus ar kaitros pagurę, snaudė. Durk durk, nepagùrk. Širdis jau pagùrus. <br/>2. <span class="explanation">pavargti: </span> </span> Aš paguráu, kol mėšlų valktį primečiau. Antanas, šieną pjaudamas, greit pagùro. Jei pagùrs arkliai, pasišersiu. Taip pagùrusius arklius į dirvą nestatysi <span class="explanation"> (neisi jais arti) </span>. <br/><b>pérgurti</b>. <span class="explanation">per daug nusilpti: </span> Párguręs buvo jau senis, o dar kakle gargulį turėjo, ir mirė. <br/><b>prigùrti</b>. <span class="explanation">prišilpti, pritilti: </span> Vėjas prigùro vakarop, bet vilnys nemažėjo. <br/><b>sugùrti</b>. <br/>1. <span class="explanation">subyrėti, sunykti: </span> Auštant suguro mūrai granito, trupa nuo smūgių tvirtovė. Sugùrusi duona. Laivelis buvo siauras ir suguręs. Sniegas sugùrsta, kad yra atlydis, atdrėkis. <br/>2. <span class="explanation">susilpnėti, susitraukti: </span> Jis buvo dar labiau sulysęs, dar labiau suguręs. Aš šiandien visiškai suguręs. Par tus karščius žmogus pasidarai visai sugùręs. Jo ir pečiai jau suguro. Priš lytų yra kaulai sugurę <span class="explanation"> (aptingę) </span>. Senas jau senukas, susguręs <span class="explanation"> (sulinkęs) </span> vaikšto nuo rūpesčių ir vargų. <br/>3. <span class="explanation">pavargti: </span> </span> Kodėl šiandien toks sugùręs atrodai?
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.