kavaitinė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. vaikščioti kaip apkvaitusiam, dvoklinėti, bastytis: Kogi kavaitinė́ji kaip be galvos! Užsidek žiburį, ką čia patamsy kavaitinė́ji! Per visądien be jokio darbelio po mišką kavaitinė́jo. Durnius kavaitinė́ja. Ir ko po sodžių tep ilgai kavaitinė́ji? | Ko čia kavaitinėji (žiūrinėji, dairais), lyg pavogti norėtum.
2. niekus kalbėti; svaičioti, kliedėti: Kažin kas ar beišeis iš mūsų Petrioko, jau ir kavaitinė́ti pradeda!
atkavaitinė́ti. ateiti kaip apkvaitusiam, atidvoklinti: Šitas kavaita, mano kavalierius, galia šiandie atkavaitinė́t čionai.
nukavaitinė́ti. nueiti kaip apkvaitusiam, nudvoklinėti: Nežinodama kelio, kažin kur nukavaitinė́si.
prakavaitinė́ti. pravaikštinėti lyg apkvaitusiam: Prakavaitinė́jai visą dieną be darbo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.