kė̃brinti, -ina, -ino. kė́brinti. kėblinti 1: Boba kė̃brina kaip liesa kumelė. Iš kaimo pusės sodybos link kėbrino aukšta Janukevičiaus figūra. Jau reiks kė̃brinti namo. Petruks da tik metų tėra, ale jau pradeda kė́brinti po biškiuką.
atkė̃brinti. atkėblinti: Atkėbrina į svečius koks nors bičiulis.
iškė̃brinti. iškėblinti: Tėvas atsisveikino su sūnumi ir vėl iškėbrino namo.
nukė̃brinti. nukėblinti: Nukėbrina prie upės su paklode ant peties pensininkas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.