kedénti, -ẽna, -ẽno.
1. prieš karšimą pašyti (vilnas), pešioti; šiaip ką pašyti, ardyti: Vilnas kedenti yra paišioti su pirštais. Tie beĩzai (vaikai) ar negal vilnas kedénti, o paskui karšti? Karšiu vilnas, kedenu. Mūsų mergos šiandien vilnas kedena. Vilnas prieš karšimą kedẽna. Fabrikuose bus pastatyti kedenamieji agregatai ir vienaprocesinės kedenamosios mašinos. Baikim kedenti vilnas, ryt važiuosime karšti. Seirijuose karšia vilnas ir nekedentas. Šiandien kedénkime vilnas, rytoj galėsime sukaršti. Mergos pas pečių kedẽna vilnas. Nekedenus vilnų vežti į šukarnę negali. Plėšė plunksnas, kedeno vilnas. Geras, nors kap vilną kedénk. Kitur tarp uogienojų kedenosi kiškio vilnų kuokšteliai.
2. taršyti, draikyti; purenti, purtyti; draskyti: Šviesius jo plaukus vėjelis kedeno. Važiuojant vėjas ims [plaukus] velti ir kedenti. Tarpraisty sparnus kedena varnos. Toj kryžkelėj siautėjo pūgos ir viesulai šėlo iš seno: šilainėmis švilpė ir dūko, vėpūtinius rausė, kedeno. Vėjas želmenį kedẽna. Kedena kaip varna arklamėšlį. Vėjas artojui plaukus kedena. Linguoja meldai, bangelių kedenami. Ankstyba varnelė dantelius kalena, vėlyba – sparnelius kedena. [Žiemkenčiai] šnarėjo, kedenosi prieš vėją. Žiedai lyg baltieji balandžiai kedenas, nutūpę žolėn.
3. nešti.
apkedénti.
1. apipašyti: Pirm karšimo reikia vilnos gerai apkedénti.
2. apdraikyti: Jau voratinkliai rugienas baltu tinklu apkedeno.
iškedénti.
1. išpašyti: Iškedenk gerai vilnas, kad gražiai išsikarštų. Vilnos gerai iškedéntos, kap karštuvais iškarštos. Gerk stikliuką pilną, rasi dugne vilną, iškedenk, išpurenk, bus kašutė pilna. Motina iškedeno pakulas ir sėdo verpti. Dabar Mikė kaip šiltą vilną galėtų iškedenti (išmokti) tas eiles. Lyg vilnos avelių maži debesėliai dabar raudonavo aukštai iškedenti. Išsikedenaũ ir aš linų kuodelį.
2. išdraskyti, išpurenti: Kad ir sužėlusi ir nenudirbta žemė, bet drapakai ją labai gražiai iškedeno. | Plaukus iškedénti (retomis šukomis, pirštais) . Brauktuvės iškedenamas linas. Siūlų gurgulį kiek tiek iškedént. Susivėlė plaukai, nė iškedent nebgal.
pakáušį iškedénti primušti: Prisiminsi gimtąją dieną, kai iškedénsiu aš tau pakáušį.
nukedénti.
1. nudraskyti: Audros vos išsprogusius ir jautrius lapelius nukedena.
2. nugalėti, numušti: Šuniuką nukedeno paršas.
pakedénti.
1. papašyti (vilnas): Mama vilnų nuėjo pakedenti.
2. padraskyti, pataršyti: Vėjas neužmiršta nė medžių pakedenti. Pūsteli mažytis vėjas ir pakedena plaukus.
pérkedenti.
1. dar kartą iškedenti: Pérkedenk vilnas.
2. persvarstyti: Daiktas jau iš visų pusių gana perkalbėtas ir perkedentas.
3. pervargti: Kasdien po mažumą persikedenęs.
prakedénti. pradaužti: Prakedẽno pakaušį. pratrinti: Nuo jo rūpestingos akies nepasislepia nė vienas prakedentas čiužinys.
sukedénti.
1. supašyti: Mergaitės sukedẽno vilnas ir nunešė karšti.
2. sutaršyti: Jos plaukai sukedenti. Ana paršai ežias tik sukedeno (sukniso) .
3. sumušti, sudaužyti: Aš tave kad sukedensiu! Tą vyrelį taip sukedẽno! Jis tave kaip šiltą vilną sukedens.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.