kémbėti, -ėja, -ėjo. pamažu džiūti, nykti: Gyvolis kémbė [ja],
maž ėdęs.
nukémbėti. sudžiūti, nunykti: Gyvolis nukémbėjęs.
sukémbėti.
1. sustirti, sušalti: Jau mano rankos sukémbėjo nuo šalčio. Rankos sukémbėjusios, nė taboko nebuždegu.
2. sudžiūti, sunykti: Sukémbėjęs vištytis, musėt, dvės. Jo liesas sukembėjęs kūnas drebėjo nuo šalčio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.