kiauksė́ti, kiáuksi, -ė́jo. kiáuksėti, -i (-ėja), -ėjo.
1. plonu balsu loti: Tas šunytis ir kiauksi per kiaurą naktį. Šuva neišloja gerai – kiáuksi kažkaip. Kas iš tokio šunies, nė lot nemoka – kiáuksėja tik. Šunys kiauksėjo kiauksėjo par naktį – nė miegot nedavė. Naktį šuva, mėnesį pamatęs, ir kiáuksi. Kaliotė kiáuksi, gal kur nutrūkusį gyvulį mato. Kalelė užgirdusi kiau kiau kiáuksi. Laputė čia pat už kelmelio tupi ir kiauksi. Pamatęs šuniukas dėžę, pradėjo kiáuksėt. Šuniukas lojo lojo, kiáuksėjo. Šunelis lakstė aplink ir kiauksėjo plonu balseliu. Išbėgo kiauksėdamas margiukas.
2. pyškėti: Kiauksi šešiavamzdžiai minosvaidžiai. Pliūptelėjo kulkosvydžiai, kiauksėjo salvės.
3. kranksėti. Kuosai kiáuksi, rinkdamies į būrį. Kuosa kiáuksėdama viršūnėj tupėjo. Kiauksėdamas varnų ir kuosų būrys kaip debesis sukinėjosi. Margos papūgos kiauksi.
4. šūkauti, cypauti: Įsigėręs ir kiáuksi laukuose. Bobos kap susbara, tai kiauksi per visądien viena an kitos. Eugenija, tartum mėšlungio traukoma, ėmė tampyties, kiauksėdama ant viso rūmo. Tik toki vaikeliai kiáuksėjo – visai nebuvo kam giedoti.
atkiauksė́ti. kiauksint atlėkti: Kuosų būrys atkiauksė́jo ant sėjimų.
nukiauksė́ti. kiauksint nulėkti: Kiaukės visos nuūžė, nukiauksė́jo.
sukiauksė́ti.
1. trumpai suloti plonu balsu: Toli sukiauksėjo šuo, bet ir vėl greit nustojo. Kad būt ben sukiauksė́jęs!
2. supyškėti (šaudant): Sukiauksėjo atneštas kulkosvaidis.
3. sukranksėti: Pirma aukštai sučireno vyturėlis, paskui sukrankė varnos, sukiauksėjo kuosos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.