lazgė́ti, lãzga, -ė́jo.
1. garsiai šnekėti, klegėti: Ir lazgėjo kalbos toli ir plačiai, taip kad pagaliau ir pati Šimonienė tatai atsigirdo. Ko čia lazgì kaip jomarkas, nė apsiklausyti negal!
2. plevėsuoti: Vėliava lazgėjo prieangyje.
nulazgė́ti, nùlazga, -ė́jo. nugarsėti, paplisti: Nulazgėjo naujiena, nuaidėjo nepaprasta žinia per visus Aukštujus.
palazgė́ti, pàlazga, -ė́jo. tuščiai pašnekėti, paplepėti: Palazgė́ti, palarlėti sugeba ir vyrai, ne vien motriškosios.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.