lebẽdinti, -ina, -ino. lebedyti 1: Tos bobos lebẽdina nė šiap, nė tep. Lebẽdina ką piemuo.
nulebẽdinti. nulebedyti 1: Kad nulebẽdino (prastai pasiuvo) paltą, tai nėr nei kur dėt. Taip prastai nulebẽdintas (pamūrytas) pečius, kad tik negriūtų. Pusbernis klumpes vos vos nulebẽdina. Pats nusilebẽdino šiokią tokią stubą.
palebẽdinti, . palebedyti 1: Bile ką palebẽdina.
prilebẽdinti.
1. pridėti, pritvirtinti.
2. ko daug pridirbti bet kaip: Prilebedino vyžų.
sulebẽdinti; . sulebedyti: Led sulebẽdinom iš tų puvėsių pirkaitę. Vargais negalais sulebedinau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.