leĩbti, -sta, -o. leipti 1: Kadgi noriu valgyt, tai net leibstù. Leibte nuleibęs, t. y. nuknebęs.
juokaĩs leĩbti smarkiai juoktis: Kai jis pradeda šnekėti, visi leĩbsta juokaĩs.
nuleĩbti. nuleipti 1: Jis jau tiek prisigėrė degtinės, kad visai nuleĩbo. Nuleibęs kūnas, t. y. nuknebęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.