.
lìpinti, -ina, -ino
1. daryti, kad koptų, liptų, laipinti: Lipina mažiuką vaiką į vyšnią. Atjoja visai arti ir lipina arklį per griovį. Motutė jį išvilkdavo iš marškinėlių, taip pat lipindavo į kubiliuką ir švelniai savo rankom jį muilijo ir prausė.
2. palengva eiti: Kad trata ledas, tai lìpinu, t. y. eitu pamažėli.
įlìpinti. įlaipinti: Įlìpink vaiką į obelę, paskins jis obalių.
išlìpinti
1. išlaipinti: Brolį iš duobės išlìpinau.
2. pamažu pereiti: Led išlipinau (išlipenaũ?) par ledą, kurs trata, t. y. išėjau.
nulìpinti. nulaipinti: Ksaveras sparčiu žingsniu pasileido nuo aukšto kalno, atminęs laiptus, kurie stačiai nulipina, sutrumpindami atkalnę.
pérsilipinti. perlaipinti į savo pusę: Prisirišę lynas iš abiejų šonų ir persilipinę į sau Mendelį, atsisveikino su motorninku.
užlìpinti. užlaipinti: Taip gramatiškai šnekėdavo lietuviškai, jog nedrovu būtų buvę užlipinus juodu sakyklon.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.