liūdìmas. liū̃dimas. →. liūsti 1: O pas mumi verkimai, liūdìmai.
nuliūdìmas. →. nuliūsti: Nuliūdimas širdį spaudžia, lyg kad replėmis ją gniaužo. Tamsus nuliūdimas šviesias akis jam aptemė, kaip temia šviesią vasaros dienelę didi audra vakaruose. Onytės nedžiugino tie pagražinimai, darbavosi stengdamasi išblaškyti savo nuliūdimą, bet veltui. Ko žudais nereikalingu nuliūdimu? Čia daug verkimo, daug rūpesčių, nuliūdìmo. Dainuoja maži iš džiaugsmo, seni – iš nuliūdimo. Junta jo širdis nuliūdimą, tai ir jo balsas gauda nuliūdimu. Tenai ižbėgs (išnyks) gailėjimas, ir nuliū̃dimas, ir verksmas. Ir rado juos bemiegančius nuog nuliūdimo. Padarei širdies man nuliūdimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.