liùnginti (-yti), -ina, -ino, liuñginti
1. liumpinti, siūbuoti: Liungina velėną ar su lazda varpo vėžių urvus, kurie, iš ten bėgdami, patenka kėblonan.
2. uodega mataruoti, vizginti, lunginti.
3. gerintis: Šuo, pažinęs mane, pradėjo liùngytis.
4. eiti linguojant, linginti: Kur tu, liungiau, liùngini?
nuliùnginti. nueiti linguojant, nulinginti: Iki jis nuliuñgys, tai aš ir pabaigsiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.