mėsinė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. paskerstą gyvulį darinėti, pjaustyti gabalais: Papjovus gyvolį, reik mėsinė́ti, t. y. pjaustyti mėsą į šmotus, į dalis. Tik pamėgink atsigult [į ligoninę],
tai te taũ mėsinė́ję mėsinė̃s (operuos) . Jau katinas baigia viščiuką mėsinė́ti (draskyti, ėsti) .
2. labai smarkiai mušant, kankinant žeisti, žaloti: Kiekvieną paeiliui, vyrišką ar moterišką, mėsinėjo nagaikomis pasiutę kazokai. Raičiojos ant aslos ir taipo mėsinėjos, kad viens nosies, kits ausių girdėt nepalaikė. Vyrai mušasi, mėsinė́jasi, baisu žiūrėt.
išmėsinė́ti. paskerstą gyvulį išdarinėti, supjaustyti gabalais: Žąsis, paršus papjautus išmėsinė́k. Išmėsinėję visą kurkiną, štai ir randa žiedą. Jau jie baigia išmėsinė́ti meitėlį. Visą dieną užtrukau, pakol tą kiaulę išmėsinė́jau. Jurgis knarkia kaip negyvas – nors išmėsinėk.
numėsinė́ti. nuvalyti nuo mėsos: Nuplautą odą reikia tuojaus numėsinėti.
sumėsinė́ti.
1. supjaustyti skerdieną į gabalus. . Koleik jis kalbėjo, katinas visą kepsnį sumėsinėjo (suėdė) .
2. supjaustyti, subadyti, sukapoti, smarkiai sužaloti: Joną rado sumėsinė́tą grabė [je]. Išklaidino mane iš kelio, sumėsinėjo mane ir visai prapuldė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.