.
niur̃kti, -ia, -ė
1. narnėti, niurgzti: Katinas niur̃kė, sugavęs pelę. Meška supykus pradėjo ant savo šeiminyko niur̃kt.
2. neaiškiai sakyti, niurnėti: Niur̃kia kap mažas vaikas. Jis niur̃kia, t. y. neatsako aiškiai.
3. ieškoti, raustis: Ale tu ir niurkíesi po visus stalčius!
4. valgyti, gurkti.
5. minti, murdyti: Jis niurkia vežimą, t. y. suminko, kad [net] nepaveža arklys.
nuniur̃kti, -ia, nùniurkė. paniurnėti, neaiškiai pasakyti: Jis tik nùniurkė. Jis nuniurkė, t. y. aiškiai neatsakė.
paniur̃kti, -ia, pàniurkė. paniurnėti, paverkšlenti: Na, vaikeli, da paniur̃k biskį.
suniur̃kti, -ia, sùniurkė
1. paniurnėti, paniurzgėti: Suniur̃kia an jos: tai tu ne tep padarei, ne tep išvirei. Sùniurkė ką po nosia, nesupratau.
2. suvalgyti, sugurkti: Tai mėsą ir sùniurkei?
užniur̃kti, -ia, ùžniurkė. imti niurkti, niurnėti: Keliu eidams ką sutinku, lenkiu kinkas ir užniurkiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.