núoara. nū́ara.
1. nuarta vieta prie ežios: Kalno žemė, pagal ežias nuarta, vadinas nū́ara. Pašliauniu, arba įkypai, ark kalną, kad nebūtų nū́aros.
2. nesuarta vieta dirvoje: Kad savo artų, nuoarų nepaliktų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.