núobėga. nū́bėga.
1. nuobėgis 1: O kur tik patežėjo, ten skiedėsi juodas purvas, murmėdamas ieškojo nuobėgos, o neradęs – tviro į valkas, tvindė gatvę ir griovius.
2. ledo varveklis: Stogas su nū́bėgoms būna priš atlydį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.