nuobodìngas, -a.
1. nuobodus 1: Tavo garsai švelniai plaukia, griaudūs, liūdni, nuobodingi arba linksmi ir juokingi. Čionai girdėt ragutis tik ir nuobodingas skambėjimas kankalų.
2. atgrasus, įkyrus, nusibostantis: Nuobodingos yra tam visos tos linksmybės. Bulbos – ne nuobodingas valgymas. Su kokia didžia ir nenuobodinga pilnasčia. rūpinos. Bjaurus (grasus, nuobodingas) įžvilgis.
nuobodìnga. Kas man buvo vakar meilu, šiandien nuobodinga.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.