núoeiga. nū́eiga.
1. vieta, kur dažnai nueinama: Ten mano nū́eiga, t. y. aš ten nueinu.
2. sėkmė, pasisekimas: Kad daro greitai ir gerai, bus nū́eiga. Kad kas nespėriai padaro, sako: jis neturi nū́eigos. Be nūeigos – eita, trypa, vis ant vietos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.