nuokaltìngas, -a. nūkaltìngas. kaltas, nusikaltęs: Nūkaltingus žmonis liuob siųs kitur gyventi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė ji bus patalpinta vietoj esamos.