.
nuosakùmas. nūsakùmas. →. nuosakus:
1. Jos nuosakùmas, kad kai surašyta! Anas savo nuosakumù iš nebūta būta padarys, ir visi juo tikės. Nuosakùmai senioko – parnakt klausytum jo pasakų. Nūsakùmo knygos [e] nebėr.
2. Apskritieji skaitvardžiai dešimtis, šimtas, tūkstantis ir kiti dėl nuosakumo prisiema savo priešakin priežodę lygiai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.