nuošalìnis, -ė. nūšalìnis.
1. pašalinis: Kad atsirastų nuošalìnių kokių, katrie pritartų, tai būtų geriau. Nūšalìnis žmogus atejo – neimsi barties.
2. nuošalyje, atokiai, atskirai esantis: Stabmeldystė tiktai nuošaliniuose kiemuose ir salose slaptomis užsilaikė. Priėjau vieną gyvenimą visiškai nuošalinį.
3. neveikiamosios rūšies: Nuošalinių dalyvių bevardė gimtis sakiniui taip pat inteikia naujos reikšmės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.