nuožalgùs, -ì. nūžalgùs.
1. daug vietos užimantis, gremėzdiškas: Drabužis, šėpas, viedras nūžalgùs, t. y. didelis. Nenūžalgì motriška. Nenūžal̃gią karvę šerti gerai. Nūžalgi mašina – be šešių – aštuonių arklių anos nepaveši. Ans yra dideliai nūžalgùs žmogus (turi daug mantos, gyvulių, kuriems reikia vietos), aš ano nenoriu priimti.
2. nespartus: Šlapias ruduo nūžalgus, neparsigaliam darbais.
3. įkyrus išrankumu: Toks nūžalgùs ant ėdimo: ne viską anam gali paduoti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.