nurauk|ti, nuraukia, nuraukė
1. šnek. negražiai, atmestinai numegzti, pasiūti: Nuraukė kojines. Nuraukti švarką.
2. šnek. susigaudyti, suvokti: Tu čia ką nurauki? nuraukimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.