.
kameñčyti, -ija, -ijo (kamúoti ir mañčyti). varginti, kankinti; su vargu ką daryti: Užsivarė jį ant pečiaus, kameñčijo kameñčijo. Eik namo, tave visi kameñčija. Susiedas kameñčijasi su tais medžiais visa savaitė.
atsikameñčyti atsikratyti: Šito žmogaus niekas negali atsikameñčyti.
iškameñčyti. ištraukti: Taip invaryta kuolas žemėse, kad sunku ir iškameñčyti. Led ne led iškameñčijau kumelę iš balos. Iš tokios gilios duobės be liesvų nemona išsikameñčyti (su vargu išlipti, išsikrapštyti) .
nusikameñčyti nusivaryti, nuvargti: Taip nusikameñčiji perdien rugiapjūtėj, kad net vakare paeit sunku. Tas jų arkliukas visai nusikameñčijęs. Vaikas, benešdamas plytas, visai nusikameñčijo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.