.
kariavóti, -ója, -ójo.
1. kariauti: Vilniaus mieste kariavósiu. Geru iš jų nieko negausi, vis turi kariavotis.
2. kankintis, vargti: Su tais gyvuliais nusibodo kariavótis. Su tokiais glėbininkais rąstais teko kariavotis. Tesikariavója vergas sau, t. y. tevargsta. Besikariavóti reikia tokiame gyvenime, t. y. besiganubyti.
nusikariavóti nusikamuoti, nusikankinti: Eik gult, nusikariavójai par dieną su gyvuliais!
prisikariavóti privargti, prisikankinti: Prisikariavójau šiandie su tais gyvuliais, zylio [ja] lyg pasiutę. Ka aš prisikariavójau su tuo vaiku, kol jį išlavinau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.