kiuksė́ti, kiùksi, -ė́jo
1. žagsėti: Kūdikis kiùksi (žegsi). Ko tu čia kiuksì? Gerk vandenio, tai pereis. Valgant negalima kiuksė́ti, labai nedailu. Turbūt kas minavoja, kad pradedu kiuksėti. Višta kiùksi, šuva sprangsi, jei kuo užsiryja.
2. kūkčioti (verkiant): Vaikas taip įsibimbė (įsiverkė), kad net kiuksėti pagavo. Ji visa drebėjo bekiuksėdama. Kiùkt vaikas kiùksi [verkdamas]. Ar nustosi nekiuksė́jęs?!
3. kvapą gaudyti (nebegalint laisvai alsuoti): Senelis ėmė leistis, žagsėti, kiuksėti.
4. pykti. Širdis kiuksi žiūrint į tokią nešvarą. Užvalgius staiga pradėjo man širdį kiuksė́ti. Kažko širdį kiùksi, gal reikės vemti.
5. kriuksėti. Kiaulė kiùksi.
6. kuknoti. Kas čia po agrastu teip kiùksi? – Jeg nežinai, nag’ ežį vakar su ežiukais iš lauko atsinešiau.
7. pamažu kalti, kauškinti: Eidamas per mišką, iš tolo išgirdau kiuksint genį. Kiuksì kiuksì (neaštriu kirviu kerti) , o medis nė nekrust.
atkiuksė́ti, àtkiuksi, -ė́jo. ateiti iš lėto: Ir senis iš miestelio atkiuksė́jo.
nusikiuksė́ti, nusìkiuksi, -ė́jo. kvapą gaudant numirti.
pasikiuksė́ti, pasìkiuksi, -ė́jo pasikūkčioti: Pasikiuksė́dama tai verkė mergelė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.