kū́kčiojimas.
1. → kūkčioti 1: Sulaikomas kūkčiojimas sudrebino visą jos kūną. Buvo girdėti garsūs mergaičių kūkčiojimai. Daina virto kūkčiojimais ir gailiomis aimanomis.
2. kaukimas.
3. vertimas vemti, blogumas.
4. springulys, springčiojimas.
nusikū́kčiojimas. → nusikūkčioti: Jis išgirdo nusikūkčiojimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.