.
kū̃kurti, -a, -o.
1. tarpais kūkti, kaukti: Šuo visą naktį kū̃kuro.
2. tarpais verkti kūkčiojant: Taip nenorėdamas kū̃kura. Kū̃kuru sėdusys.
3. vargti (?): Kū̃kura, vargsta žmogelius.
nusikū̃kurti nuvargti: Nusikū̃kuręs parejo iš to šunbalio.
pakū̃kurti. tarpais kūkurti, kūkčioti: Ana kūkurte pakūkurdama verkia, t. y. ji kaukia ilgai.
prikū̃kurti. priverkti kūkčiojant: Nosinė prikūkurta, t. y. prirėkta nuo davatkų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.