.
kuldinė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. kėblinėti, vaikštinėti: Dar kuldinė́ja bobutė, bet tik aplink gryčią. Jau kuldinė́ja po ligos. | Kam varai vaikus į trobą: aptaisyk gerai, ir tegul kuldinė́ [ja] !
2. judėti, krutėti, nenustygti vietoje, mugulinėti: Vaikai po gryčią kuldinė́ja. Nesikuldinė́k, bo užsigausi.
nusikuldinė́ti privargti bebėgiojant, bedirbant, nusidirbti: Per dienų dienas žmogus nusikuldinė́ji.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.