kùležioti, -ioja, -iojo. iš palengvo eiti, dyrinti, vilktis: Kur tu kùležioji? Sunku y [ra] kùležioti paskuo žambio be atgūlio. Būk namie! Ir kùležios kaip koks kankolas, kitam į uodegą įsikibęs!
nusikùležioti nuvargti bekuležiojant, nusivalkioti: Nusikùležioji dėl to žmogus, par dieną beekėdamas.
parkùležioti. iš lėto pareiti, pardyrinti: Tie kuležiai neparkùležioja pri pietų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.