.
tvainýti, tvaĩno, tvaĩnė
1. gerintis, meilikauti; sukinėtis: Tvainyti (aplink vyrus). Mano gyvatas vis ir vis baidės aplink vyrus tvainýties ir nei vieno nesu kumet norint prymasinus.
2. judesiais ir mimika reikšti, rodyti drovumą, neryžtingumą ir pan, gėdytis: Uks miks, ir ėmė tvainyties. Tvaĩnos, negieda, tik žiobčio [ja]. Nusimanė neišsisuksiąs nuo barsenos, todėl įėjo į kambarį tvainydamasis. Jeigu … mergaitė pradeda tvainytis, tai jaunikis … gauna suprasti patikęs. Tvainykias kaip katinas, smetoną nulaižęs. Ir tvaĩnos kaip katė, peleną prišikusi. bijotis, nuogąstauti: Ans tvainos, kad neužrėžtų su diržu, t. y. skraubstos.
3. raivytis: Vargšės mergaitės raukos, žiovauja ir tvainos; noroms nenoroms kelias iš šilto patalėlio.
nusitvainýti judesiais ir mimika parodyti neryžtingumą, nepasitenkinimą ir pan.: Nekantinas nusitvaĩnė, bet nepyko.
pasitvainýti šiek tiek tvainytis: Pasitvaĩnė kaip katinas į pelenus prišikęs i išmovė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.