ùnkščioti, -ioja, -iojo
1. tarpais unkšti: Ùnkščiojo šunelis. Sužvangina grandine ir, įlindęs į būdą, urzgia, unksčioja. Susitikęs su manim, vilkas pasielgė kaip šuo, ilgai nematęs savo šeimininko, būtent, atsigulė aukštielninkas ir ėmė unkščioti iš didelio džiaugsmo.
2. neaiškiai kalbėti, mykti.
3. dejuoti, vaitoti: Nieko nesako, tik ùnkščioja.
4. priešgyniauti, priešintis.
nusiùnkščioti neaiškiai pasakyti, numykti: Tėvas kažina kaip nusiùnkščiojo taip.
paùnkščioti.
1. kiek paunkšti: Nepiktai, bet įkyriai, protarpiais paunkščiodamas lojo šuo.
2. neaiškiai pakalbėti, paniurnėti pro nosį: Paùnkščiojo un un ir nieko man neatsakė, žodį neištarė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.