siuñtinimas.
1. → siuntinti
2.
2. pasiuntinio perduodama žinia: Išmanyk, kaip turi būt priimtas ir siuntinys, ir siuntinimas per jį.
nusiuñtinimas. → nusiuntinti 2: Priduotosios prekios yra be nusiuntinimo į vietą.
pasiuñtinimas.
1. → pasiuntinti 1: Į viršūnėlę raiba gegužėlė kukavo rytą ir vakarėlį, kol iškukavo mamužės dukrytę, mamužės dukrytę, svieto martužytę, senai uošvienei ant pasiuntinimo.
2. siuntinimas 2: Gyvenus čystatoje …, ėmė aną linksmą pasiuntinimą nuog angelo Garbrijolo.
3. pasiuntiniai, delegacija: Šitą pasiuñtinimą [pas šv. Joną] ne kokie nor žydai atasiuntė, bet jeruzalimionys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.