várčioti, -ioja, -iojo. varčióti, -iója, -iójo. vartinėti, vartyti: Veliai aš eisiu, šile kelmus varčiósiu, nei aš neliūbo sa [vo] viekelį karatosiu (trumpinsiu) . Privoliojo, prikamavo, sako, ir va dabar vos vos várčiojuos.
išvárčioti
1. išvartyti.
2. išmirti: Trys gyventojai tesam, o kai mes išdingsma, išsivárčiosma, nieko nebeliks, tuščias Vėžalaukis.
nusivárčioti visiems nusivartalioti: Nū krėslų žmonys nūsivárčiojo [iš juoko].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.